Aliejiniais dažais dailininkai tapo jau ne vieną šimtmetį. Šie dažai yra mėgstami dėl sodrių spalvų, gilių dažų sluoksnių ir lankstaus darbo proceso, leidžiančio ilgiau dirbti prie paveikslo. Skirtingai nuo akvarelės ar akrilo, tapant aliejiniais dažais nereikia skubėti, jie suteikia menininkui galimybę ramiai maišyti spalvas, kloti dažų sluoksnius ir prireikus netgi pakeisti ankstesnius sprendimus.
Dekoruojant tekstilę ir kitas lanksčias medžiagas, svarbu nepamiršti, kad ne visi paviršiai pasidengia dažais vienodai. Pavyzdžiui, švelniam ir labai gerai sugeriančiam šilkui tinka visai kitokie dažai ir dažymo būdai nei odai, todėl svarbu atsižvelgti į dažų sukibimą ir jų sluoksnio lankstumą. Šiame „Tekstilės nuo A iki Z“ serijos įraše išsamiau aptarsime, kokius dažus pasirinkti dažant šilką ir odą, kaip juos naudoti ir į ką atkreipti dėmesį.
Tekstilės dažų pasirinkimas yra kur kas didesnis, nei galima pamanyti. Be klasikinių tekstilės dažų, yra audinius galima marginti markeriais, spaudos ir purškiamais dažais, taip pat yra ir priemonių, leidžiančių dažyti audinius naudojant jau pažįstamas dailės medžiagas. Šiame „Tekstilės ABC“ įraše atidžiau panagrinėsime, kokios yra dažymo ir piešimo ant audinio galimybės ir ką turėtumėte žinoti prieš pradėdami dirbti.
Nors ir ne visi tai žino, tapybai itin didelę įtaką daro teptukų forma. Net ir naudojant tas pačius dažus ir techniką, tapant skirtingais teptukais, rezultatai bus visiškai skirtingi. Kai kurie teptukai padeda sukurti švelnius ir minkštus spalvų perėjimus, o kiti geriau tinka detalėms, tekstūroms ar ilgoms dekoratyvinėms linijoms.
Akvarelė – tai ne tik klasikiniai teptukai ir tūbelės. Yra daug šiuolaikinių ir įvairių akvarelės techniką praplečiančių priemonių, kuriose dera piešimo ir tapybos savybės. Akvarelės pieštukai, žymekliai ir kitos vandeniu aktyvuojamos priemonės puikiai tinka eskizams, detalioms iliustracijoms ir laisvesnės formos eksperimentams. Jie yra tarsi tiltas tarp piešimo ir tapybos ir dažnai yra geriau kontroliuojami nei tradicinė akvarelė.
Dažnai manoma, kad akvarelei pakanka tik dažų, vandens ir popieriaus, tačiau yra įvairių priedų ir priemonių, kurios pakeičia dažų elgseną ir padeda atrasti naujų technikų. Kai kurios terpės padeda pasiekti daugiau kontrolės, kitos suteikia tekstūros, skaidrumo ir specialiųjų efektų. Nors papildomos priemonės nėra būtinos, jos gerokai išplečia kūrybines galimybes ir leidžia įdomiai eksperimentuoti.
Akvarelė – tai lengva taki tapybos technika, kurioje sąveikauja dažai, vanduo ir popierius. Rezultatas – skaidrūs akvarelės sluoksniai, švelnūs perėjimai ir sunkiai kontroliuojami efektai. Būtent šis nenuspėjamumas yra vienas didžiausių akvarelės privalumų bei žavesių.
Atsparumas šviesai yra vienas svarbiausių dailės medžiagų kokybės rodiklių, rodantis, kaip gerai pigmentas atlaiko šviesos poveikį laikui bėgant. Jeigu kūrinys yra veikiamas dienos arba stiprios dirbtinės šviesos, tam tikros spalvos per daugelį metų gali išblukti arba pakeisti savo atspalvį. Todėl atsparumas šviesai yra ypač svarbus parodoms, pardavimui ar ilgalaikiam saugojimui skirtiems kūriniams. Žymė ant dažų tūbelės, pieštuko ar žymeklio yra ne tik techninė detalė, bet ir informacija apie tai, koks patvarus yra jūsų kūrinys.
Viena iš svarbiausių kaligrafijos priemonių yra plunksna. Būtent plunksna daro įtaką ant popieriaus atsirandančiai linijai, tušo tekėjimui ir rašymo pojūčiui. Skirtingos plunksnos yra skirtos skirtingiems stiliams, linijų pločiams ir darbo būdams – nėra vienos universalios plunksnos, kuri tiktų viskam.
Kaligrafija – tai rašymo menas, kuriame kiekviena eilutė, tarpelis ir kreivė yra sąmoningas pasirinkimas. Tai lėtas ir susitelkimo reikalaujantis procesas, suteikiantis pusiausvyrą kasdieninėje skuboje. Kaligrafijoje svarbus ne tik galutinis rezultatas, bet ir rašymo ritmas bei pojūtis.
Pradedantiesiems menininkams kartais nelengva nuspręsti, kokia tapybos technika labiau tinka jų kūrybiniam ir darbo stiliui. Akriliniai ir aliejiniai dažai suteikia labai įvairią tapybos patirtį ir reikalauja šiek tiek skirtingų įgūdžių bei būdų. Apžvelkime, ką gi tai reiškia praktiškai.
Meno pasaulyje kadmio dažai vertinami dėl grynų spalvų sodrumo, gero dengiamumo ir puikaus atsparumo šviesai. Ypač gerai žinomos kadmio geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos, įvairių meno technikų kūriniams suteikiančios intensyvias ir stabilias spalvas. Tačiau kadmis pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios vis daugiau menininkų ir dažų gamintojų paskatino ieškoti alternatyvų.
