Menas visada buvo būdas išreikšti save ir su aplinkiniais pasidalinti savo pasaulėžiūra. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio yra skiriama mūsų kūrybos palinktam pėdsakui. Meno pasaulyje vis daugiau skiriama dėmesio ekologiniam sąmoningumui ir tvarumui, todėl menininkai nuolatos ieško būdų, kaip taikant atsakingą veiklą, išreikšti kūrybiškumą.
Vaizduojamojo meno pasaulyje yra labai daug specialių terminų – tai tarsi atskira kalba. Jų visų nebūtina suprasti, bet juos naudinga žinoti. Toliau rasite penkių pagrindinių terminų paaiškinimą.
Visi, kas nors kartą savo rankose laikė teptuką, žino, kad tapyba yra labai „teplus“ darbas. Dažų pakanka tiek paveikslui, teptukams, rankoms ir drabužiams. Kaip gi išvalyti save ir darbo priemones? Čia Jums pateiksime kelis naudingus patarimus.
Kad tapomas paveikslas nusisektų, reikia gerai pažinti dažus, kuriais tapoma. Darbo rezultatas ir tapybos būdas priklauso nuo dažų savybių. Kokios yra pagrindinės akrilinių dažų savybės?
Akriliniai dažai džiūsta garuojant vandeniui. Pigmentas, vanduo ir akrilas pavirsta patvaria ir tvirta dažų plėvele.
Akriliniai dažai šiuolaikinių dailininkų yra labiausiai vertinami dažai. Tačiau kokie jie yra?
Ilgoje dailės medžiagų istorijoje akriliniai dažai yra gana nauja medžiaga. Aliejiniai dažai savo istoriją skaičiuoja nuo penkioliktojo amžiaus. Temperos ir enkaustikos pirmtakai yra žinomi tūkstančius metų. Vandeniniai dažai atsirado, kai buvo sukurtas iki mūsų dienų tarnaujančių dažų pagrindas – pigmento (žemės dažų), tirpiklio (pirmykščiams dailininkams tai buvo seilės) ir rišiklio (gyvūnų riebalai) derinys.
